Priešistorė, arba kodėl mes bijome vystyklų

Sovietmečiu mūsų mamos neturėjo sukti galvos dėl kūdikio aprangos. Naujagimį rengė labai paprastai: kepuraitė, marškinėliai, aplink užpakaliuką dėdavo ploną trikampį marliuką, ir tada suvystydavo į  du vystyklus – ploną medvilninį ir storą flanelinį. Mažyliui pasišlapinus visi vystyklai ir patalai aplinkui būdavo kiaurai šlapi. Reikėdavo viską iškart keisti. Taip kūdikis buvo vystomas kartais iki penkių-šešių mėnesių; žinoma, vėliau mamos jiems atlaisvindavo rankytes, bet kojos likdavo suvystytos.Po to vietoj vystyklų buvo maunami šliaužtukai, o vystyklą  mamos sulenkdavo ir įdėdavo tarp kojų.

Vystyklus visada reikėdavo iškart keisti, mirkyti, skalbti (dažniausiai tekdavo rankomis) ir, pagal to laiko higienos taisykles, lyginti karšta laidyne. Visa tai atimdavo iš jaunos mamos labai daug laiko ir jėgų. Dėl to kūdikio auginimas mūsų mamų prisiminimuose iki šiol lieka pačiu sunkiausiu gyvenimo laikotarpiu. Juk reikėjo ne tik pasirūpinti vystyklais, bet ir apsitvarkyti, ir pagaminti valgyti, pamaitinti kūdikį, nusitraukti pieną (pagal tų metų taisykles mamos turėjo būtinai nusitraukinėti po kiekvieno maitinimo), išvežti mažylį į lauką keturiom valandom. Darbo krūvis įspūdingas net jeigu viskas yra gerai, o mažylis ramiai sau guli visą laiką vežime. Ir misija tampa visiškai neįmanoma, kai mažylis natūraliai prašosi būti šalia mamos ir nenori gulėti vienas. Nes nešynių tada taip pat niekas nenaudojo.

Vienkartinių sauskelnių triumfas

Kadangi vystyklai buvo vienas iš didžiausių kūdikio auginimo sunkumų, atsiradus vienkartinėms sauskelnėms mamų nestabdė nei aukštos sauskelnių kainos, nei gandai apie galimus pašalinius poveikius.  Juolab, kad būtent tais laikais pasikeitė ir tėvelių požiūris į naujagimio aprangą – atsirado daugiau gražių kūdikių drabužėlių, pasidarė populiaru rengti mažylį kelnėmis  ir gražiais šliaužtukais nuo pat pradžių. Gražų rūbą buvo gaila dėti tik keliom minutėm, tokį buvo gaila nuskalbti, o senovinė vystyklų sistemą neapsaugodavo kūdikio drabužėlių nuo šlapimo. Galiausiai, dauguma atkeliavusių iš užsienio gražių drabužėlių jau buvo pritaikyti sauskelnėms segti ir dažnai turėjo apačioje spaudes, dėl to jų buvo tiesiog neįmanoma vilkti ant nuogo kūnelio, o laisvos kelnės ir kombinezonai tikrai neprilaikydavo palučių taip gerai, kaip tai darė tarybiniai šliaužtukai. Taigi dėl patogumo, tvarkos, sutapyto laiko ir gražių drabužėlių mamos po truputį perėjo prie vienkartinių sauskelnių.

JAV patirtis

Buvau labai nustebus, kai nuvykusi į JAV pastebėjau, kad nemažai mano draugių amerikiečių visiškai nesižavi sauskelnėm ir jų nenaudoja, arba naudoja labai mažai. JAV yra vienkartinių sauskelnių tėvynė, jos atsirado Amerikoje jau 1961 metais, su jom užaugo jau kelios kartos vaikų, per tą laiką buvo atlikta daugybė tyrimų, kurių dalis liudija tikrai ne sauskelnių naudai. Sauskelnės gali sukelti alergiją, laiku nepakeistos (mažiausiai kas tris valandas) jos gali būti infekcinių susirgimų priežastis, nes nepaisant išorinio sausumo kenksmingos bakterijos bei šlapimo rūgštis vis dar lieka arti odos. Vis dar yra diskutuojama, ar sauskelnės gali sukelti berniukų nevaisingumą. Galiausiai, sauskelnės pratęsė kūdikių ir mažų vaikų pratinimosi prie puoduko laiką. Jeigu pradžioje jos buvo skirtos tik kūdikiams, dabar yra pritaikytų ir keturių penkių metų vaikams. Kad išlaikytų pirkėją, Procter&Gamble netgi  siūlo sauskelnes, skirtas pratinimui prie puoduko – mažyliui pasišlapinus jos lieka šlapios.

Šiuolaikinė alternatyva

Tačiau pasirodo, kad mūsų laikais, kai skalbimas jau nebėra didelė problema, vienkartines sauskelnes yra kuo pakeisti.  Pasirodo, tikrai įmanoma auginti kūdikį su vystyklais, bet švariai bei patogiai.

Daugiau nei palutė

Tam, kad vystyklai būtų efektyvūs, atitiktų mūsų laikų kokybės standartus, reikia dėti šiek tiek daugiau negu palutę. Kadangi mes nebevystom kojų, o nuo gimimo velkame drabužėliais, yra praktiškai neįmanoma kiekvienąkart keisti kelnyčių. Taigi šiuolaikiniai vystyklai būtinai turi turėti apsaugantį drabužėlius ir aplinką sluoksnį. Kažkada mūsų mamos vežėsi iš Lenkijos plonos polietileno medžiagos kelnaites, kurias galima buvo užmauti ant palutės, kad neperšlaptų šliaužtukai. Tačiau jos turėjo vieną trūkumą, dėl kurio taip ir neprigijo – labai blogai praleisdavo orą ir vaikas šusdavo. Šiais laikais ant vystyklų taip pat yra maunamos drėgmę sulaikančios kelnaitės, tačiau dabar jau iš kvėpuojančių sintetinių medžiagų arba iš natūralios vilnos.

Porą žodžių apie vilną

Apie vilnos savybes sužinojau per vėlai. Tada jau auginau trečiąjį vaikelį ir kai nupirkau vilnones kelnaites, jis buvo beveik metukų. Mūsų konstrukcija buvo labai paprasta – kelnaitės, viduje palutė, o ant viršaus „Lanacare“ natūralios vilnos kelnaitės. Ši konstrukcija puikiai atlaikydavo vieną pasišlapinimą ir, kadangi sūnelis jau gana dažnai eidavo ant puoduko, puikiai tiko kaip papildoma apsauga. Vilnonių kelnaičių neteko daug skalbti, nes nuo šlapimo kvapo jas pakakdavo tik išvėdinti. Kaip bebūtų keista, su jais nebuvo per karšta. Kai mama netyčia įmetė jas į skalbimo mašiną kartu su vystyklais, jie tik šiek tiek susitraukė, bet kadangi buvo mums šiek tiek per dideli, vis tiek puikiai tiko bei atliko savo funkciją.

Anot natūralios vilnos drabužėlių gamintojų, vilna natūraliai reguliuoja šilumą (palaiko kūno temperatūrą). Ji sugeria drėgmę geriau negu medvilnė, bet turi savybę išsivalyti pati (todėl sudrėkusių vystymo kelnaičių nereikia skalbti po kiekvieno naudojimo, užtenka padžiauti, išvėdinti). Vilnos riebalai (lanolinas) turi antiseptinių savybių bei padeda vystymo kelnaitėms sulaikyti drėgmę (iš www.popolini.lt).

Tačiau yra svarbu žinoti, kad lanolinas yra tik natūralioje neapdirbtoje vilnoje, mums įprasti vilnos audiniai jau jo neturi, dėl to naujas vilnones kelnaites būtina pamirkyti specialiame balzame su lanolinu ir vėliau kartas nuo karto, ypatingai po skalbimo, kelnytes juo impregnuoti.

Vystyklas arba sauskelnės

Kad vilnonės kelnytės atliktų savo funkcija, yra svarbu nepamiršti, kad jos yra skirtos sulaikyti drėgmę, o ne skysčio srovę. Didžiausią dalį skysčio turi sugerti medžiaginė palutė, vystyklas arba specialiai pasiūtos daugkartinės sauskelnės. Šis medžiagos pluoštas tiesiogiai liečia odą, taigi turi būti pagamintas iš kokybiškos medžiagos, pakankamai minkštas, taip pat turi atlikti savo funkciją – sugerti daug skysčio. Šitoje srityje sauskelnių gamintojai daug eksperimentavo, ir dabar mes turim platų pasirinkimą: nuo elementarių marlinių vystyklų ir paruoštų naudoti sulenktų stačiakampių palučių iki suformuotų kelnaičių iš įvairių pluoštų kilpinės medžiagos – paprastos arba ekologiškos medvilnės, kanapės ar bambuko.

Sausas užpakaliukas

Mūsų laikais mamos yra daug aktyvesnės negu anksčiau. Nemažai jaunų mamų neapsiriboja namais ir pasivaikščiojimais su vežimėliu – dėl to nevisada yra galimybė iš karto pakeisti sauskelnes ar vystyklus. Tačiau mes, šiuolaikinės mamos, esame sauskelnių reklamų išmokytos, kad vaikas būtinai turi būti sausas.

Sausumo jausmas sauskelnėse ir jo poveikis vaiko vystymuisi – tai kita tema. Tai, kad kūdikis jaučiasi sausas, neapsaugo jo nuo neigiamo šlapimo rūgšties ir bakterijų poveikio, dėl to sauskelnes vis tiek reikia keisti kuo dažniau. Tačiau  kartais, kai nėra galimybės staigiai pakeisti sauskelnių, būtina papildomai apsaugoti mažylio užpakaliuką.

Taigi jeigu mes važiuojam į Vilnių arba ilgesniam laikui išeiname iš namų, aš užmaunu savo mažylei daugkartines sauskelnes, o į vidų įdedu vystyklinį popierių, kuris šiek tiek apsaugo mažylės užpakaliuką – jis neleidžia šlapimui iš vystyklo vėl drėkinti kūdikio odelės. Taip pat gausiai patepu apsauginiu kremuku su cinku. Kitos mamos kartais deda į vystyklus vilnonius įklotukus – jie taip pat apsaugo užpakaliuką nuo šlapimo ir iš dalies nuo bakterijų poveikio. Tačiau nevisi kūdikiai toleruoja vilną.

Kaina

Kas man patinka kalbant apie daugkartines sauskelnes – jų yra labai platus pasirinkimas, gali rinktis pagal savo kišenę, poreikius ir įsitikinimus. Svarbiausia turėti kelias drėgmę sulaikančias kelnaites, jos kainuoja nuo 45 litų, tačiau galima ir nusimegzti, siūlai yra daug  pigesni. Tačiau patys vystyklai ir daugkartinės sauskelnės yra įvairių dydžių, medžiagų ir kainų. Patys pigiausi kainuoja apie šešis litus, brangiausi gali siekti ir 60 litų už vienetą. Pigesnės sauskelnės sugeria taip pat gerai, kaip ir brangios, tačiau brangesnes yra patogiau naudoti, kai vaikas labai daug juda ir nenori laukti, kol mama suriš ir užsegs vystyklą, taip pat kai vaikas alergiškas – nes yra daug platesnis ekologiškų audinių pasirinkimas, ir kai mamai labai rūpi ekologija. Taigi priklausomai nuo to, kokios rūšies vystyklus ir sauskelnes perkate, pasiruošimas natūraliai vystyti gali kainuoti nuo 300 iki 1000 litų. Tačiau vienkartinės sauskelnės galiausiai kainuoja daugiau, negu pačios brangiausios daugkartinės, nes jų reikia pirkti nuolat.

Kiek reikia

Ekspertų manymu, kūdikiui per dieną reikia 5-10 daugkartinių sauskelnių. Rekomenduojama turėti 20 vystyklų-sauskelnių, 2-3 vilnones kelnaites ir vystyklų popieriaus. Popierius taip pat būna kelių rūšių – minkštas ryžių popierius apsaugo vystyklus nuo „kakučio“, o sintetinis popieriukas – taip pat ir užpakaliuką nuo drėgmės.

Apibendrinant

Laikai keičiasi – keičiasi ir mūsų požiūris į motinystę. Šiuolaikinės mamos trokšta skirti daugiau dėmesio sau ir savo kūdikiams ir mažiau – vystyklų skalbimui. Tačiau taip pat trokšta auginti vaiką sveikai ir patogiai. Šiuolaikinių daugkartinių sauskelnių gamintojai suderino vystyklų ir sauskelnių privalumus – vystyklų ekologiškumą, švelnumą ir sauskelnių patogumą mamai. Taigi, auginkime vaikus su meile ir patogiai :))